Glimfinė sistema
Žodžiai „limfinė sistema“ tikrai visiems girdėti, tačiau ar kada teko girdėti apie glimfinę sistemą, kitur dar vadinama glimfatine sistema? Tai sistema, turinti savotišką šalinimo tinklą mūsų smegenyse, pavadinta glimfine sistema, sudaryta iš glijos lastelių. Šios ląstelės mūsų smegenyse pasiskirsčiusios bei išsidėstę šalia neuronų, kurie generuoja elektros impulsus. Glimfinė sistema šalina per visą dieną sukauptas „atliekas“ galvos smegenyse, kitaip sakant šalina metabolizmo šalutinius produktus, kurie atsiranda dienos eigoje, ypač po sunkaus protinio darbo. Šie valymo darbai ypač paspartėja nakties metu, nors vyksta ir dieną, tačiau daug kartų lėčiau. Apskaičiuota, kad pasiekus gilųjį NREM miegą valymosi procesas pagreitėja net 10-20 kartų. NREM miego stadijoje sumažėja glialinių lastelių dydis, todėl jos nevaržomai gali keliauti į įvairiausius mūsų smegenyse esančius kampelius, ten surinkti susikaupusias šiukšles ir jas išvalyti. Jei žmogus praleidžia mažai laiko miegodamas, susidarę produktai nėra pašalinami ir ima kauptis mūsų smegenyse taip iššaukdami įvairias ligas, viena iš jų – alzheimerį.
Alzheimeris ir glimfinė sistema
Normalaus žmogaus smegenyse kasdien susidaro baltymai, vadinami Beta amiloidai, kuriuos vėliau surenka ir pašalina glimfinė sistema. Alzheimerį turinčiam žmogui beta amiloidai sudaro sankaupas, lipnius gumulėlius, kurie nepasišalina glimfinės sistemos pagalba, ir taip nuodija neuronus bei naikina aplink esančias smegenų ląsteles. Šie baltymai specifiškai veikia tik tam tikras smegenų sritis, todėl nyksta tai sričiai atsakinga funkcija, pavyzdžiui, atmintis, mąstymas, labiausiai mažėja hipokampo sritis, atsakinga už prisiminimus, emocijas. Beta amiloidai naikina ir vidurinės kaktinės smegenų skilties dalį, kuri atsakinga už gilųjį NREM miegą. Atlikus tyrimą su pozitronų emisijos tomografu (trumpinys PET), alzheimeriu sergančių pacientų amiloidų sankaupos buvo rastos būtent toje vietoje, o tai siejama ir su prastu NREM miegu. Nustatyta, kad trūkstant miegui tokios medžiagos kaip beta amiloidai kaupiasi mūsų smegenyse ir jį nuodija. Gilusis valymas galimas tik pasiekus gilųjį NREM miegą, o būtent tai ir sutrinka pacientams, sergantiems alzheimeriu. Vadinasi miego trūkumas palieka šiukšles galvos smegenyse, tokias, kaip beta amiloidai, kurių sankaupos sukelia alzheimerį.
Diabetas
Po kiekvieno valgio hormonas insulinas duoda ženklą kada reikia pasisavinti iš kraujotakos gliukozės perteklių. Jei ląstelės nereaguoja, jos negali pasisavinti gliukozės iš kraujotakos, organizmas patiria hiperglikemiją (aukštą gliukozės kiekį kraujyje), kas lemia prediabetinę būklę, tarp jų ir inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų pažeidimus. Vieno tyrimu metu mokslininkai vienai grupei tiriamųjų neleido miegoti ilgiau nei 4 val, o kita miegojo įprastai, po savaitės paėmus kraujo tyrimus pastebėta, kad mažai miegojusių gliukozės įsisavinimas suprastėjo net 40 proc. Manoma, kad miego trūkumą patiriančių žmonių ląstelės neklauso nurodymų įprastai reaguoti į insulino siunčiamą signalą. Tokios organizmo reakcijos didina riziką susirgti cukriniu diabetu. Tačiau negalvokite, jog miegodami kasdien po 6,7 val. vieną dieną sulauksite diabeto “skambučio”. Tai, pirmiausia, turi būti didelis miego trūkumas (lėtinis), o ir diabeto atsiradimą lemia daug daugiau veiksnių nei tik miego trūkumas. Miego trūkumas gali būti tik vienas iš veiksnių, kuris prie to prisidėjo.
Imuninė sistema
Išgirsti, jog miegas gerina imuninę sistema, manau, neturėtų būti didelė naujiena. Miego metu organizmas gamina ląsteles, kurios kovoja su įvairiomis ligomis. Mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad išsimiegojus mūsų organizmas geriau priima vakcinų poveikį. Tyrimo metu 2 grupės (gavę miego ir ne) po 6 dienų buvo paskiepyti nuo gripo, tie, kurie miegojo 7-8 val. turėjo didesnį kiekį antikūnų, nei tie, kurie miegojo po 4 val. per dieną – intensyvumas sumažėjo beveik per pusė. Panašūs rezultatai gauti ir po hepatito A ir B skiepų. Deja, dėl Covid vakcinų tokios informacijos pasakyti dar negaliu, nes tam reikalingi tyrimai. Ne paslaptis, kad kiekvienas iš mūsų organizme vaikštom turėdami vėžinių ląstelių, tai tyliosios žudikės, laukiančios progos išlįsti į dienos šviesą. Nepakankamas miegas mažina mūsų organizme esančio gynybos arsenalo kiekį. Manoma, jog naktinį darbą dirbantys žmonės turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu.
Kai mažai miegame, mūsų organizmas dažniau aktyvuoja simpatinę nervų sistemą (SNS), kuri, kaip žinome, kelia spaudimą, pulsą, didina streso hormono kortizolio kiekį – ruošia organizmą kovai. Ilgai „įjungta“ ši sistema sukelia lėtinį uždegimą, o kai kurios vėžinės ląstelės įtraukia uždegimo faktorius į auglio kūną, taip didindamos kraujo indus, pro kuriuos teka maisto medžiagos bei deguonis. Taip pat uždegimo faktorius ląstelės gali panaudoti ir fiziškai atlaisvinant auglį, o tai lems vėžio atsiradimą kitoje vietoje (dar vadinama metastaze).
Nors patikrinus keletą meta-analizių dėl naktinio darbo ir vėžio atsiradimo rizikos daugumoje stiprių įrodymų nėra, tačiau tikimybė, jog miego trūkumas turi tam įtakos lieka. Todėl labai svarbu rūpintis savo miegu ir labiau kreipti į jį dėmesį. Juk miegas – dar vis vienas paslaptingiausių ir daug teorijų apipintas reiškinys, turintis neapsakomą įtaką mūsų organizmui. Be miego galima išgyventi tiek pat, kiek ir be maisto, vadinasi, miegas mums būtinas.
Kitoje dalyje iš ligų šoksime į miego sutrikimus, aptarsime ir miego paralyžių, taip pat paliesime ir sapnų temą.
Šaltinis:
Walker M. Why We Sleep: Unlocking the Power of Sleep and Dreams. Scribner, New York, 2017.
