Patty Hearst gyvenimas
Patricia Hearst, dar vadinama Patty Hearst, buvo gerai žinoma moteris dėl savo įtakingo senelio William Randolph Hearst, kuris padėjo pamatus žurnalistikai ir iš esmės ją išrado. Gyvendama šeimoje, kuriai stipraus politinio užnugario ar finansų netrūko, Patty Hearst mėgavosi jaunyste. Baigusi mokyklą, Patty įstojo į universitetą, kuriame susipažino su tuometiniu savo sužadėtiniu, keleta metų vyresniu dėstytoju. Pirmą kartą jie susipažino, kai Patty buvo 17, o jam 23 metai. Sulaukusi 18 metų mergina nusprendė kraustytis gyventi kartu su savo mylimuoju.
Tuo pat metu Amerikoje bandė prasimušti organizacija SLA (angl. Symbionese Liberation Army). Tai buvo organizacija, kurios sudėtis – nepritapėliai, trokštantys tapti rimta organizacija. Grupuotė tuo metu bandė kovoti prieš kapitalistinę vyriausybę, o pagrindinis jų tikslas, esą, nuversti tuometinę valdžią. SLA policijai buvo žinoma dėl įvairių nusikaltimų kaip smulkūs apiplėšimai, policininko bei civilių nužudymai. FBI šią grupuotę laikė teroristine organizacija dėl itin sunkių nusižengimų bei savo veiklos. SLA, siekdama kuo didesnio žinomumo, tarptautinį išgarsėjimą gavo tuo metu, kai nusprendė pagrobti Patty Hearst, žinodami, jog apie jos pagrobimą bus plačiai rašoma visame pasaulyje. Taip ir nutiko.
Patty Hearst pagrobimas
Vėlų vakarą Patricia Hearst sužadėtinis sulaukė beldimo į duris, už kurių buvo gerai apmokyta aktorė iš SLA grupuotės, prašanti pagalbos. Atidarius duris į vidų puolė 2 ginkluoti vyrai, rėkdami jie daug kartų smogė jos sužadėtiniui. Vyras iš pradžių manė, jog tai namo apiplėšimas, kol suvokė, jog buvo pagrobta Patty Hearst. Grupuotė surišo merginos rankas ir, įmetę ją į bagažinę, išvežė vos už poros dešimčių kilometrų nuo namų. Pasak SLA nario, Patty Hearst pagrobimas reiškia, jog teroristinė grupuotė puola visą Hearst korporaciją, visą žurnalistikos imperiją. Iš pradžių organizacija bandė prisidengti tuo, jog merginą gražins tokiu atveju, jei Patty šeimos nariai paaukos maisto labdaros fondams – pradinė suma buvo 400 mln dolerių, tačiau tokių pinigų, kurių prašė SLA, jie neturėjo. Teroristinė grupuotė nusprendė naudoti psichologinį smurtą prieš ją, kad palenktų į savo pusę bei paverstų Patty „revoliucioniere” – tokia kaip jie. Laikydami ją spintoje su užrištomis akimis, bandė įgyti Patty Hearst pasitikėjimą: kartais leisdavo jai išlįsti iš spintos ir įsitraukti į jų pokalbius, klausytis apie jų ketinimus, artėjančias revoliucines idėjas nuversti valdžią, jai net buvo leista kartu valgyti. Patty Hearst ėmė lipdyti tvirtus ryšius kartu su 3 SLA grupės nariais. Jau nuo pirmųjų dienų buvo skiepijamas aukštesnės klasės egoizmas, savanaudiškumas, revoliucijos idėja. Visa tai patraukė jos dėmesį ir vertė domėtis, ko SLA nariai ir siekė. Galiausiai Patty Hearst nusprendė tapti viena iš SLA grupuotės narių ir pakeitusi savo slapyvardį viešai pareiškė, jog ketina dirbti su jais.
Visuomenė po ilgo laiko pagaliau išvydo Patty Hearst, tačiau ne tokioje pozicijoje, kokioje būtų norėję išvysti – stebėjimo kameros aptiko Patty Hearst kartu su kitais SLA nariais apiplėšiant banką, jos rankose buvo ginklas, iš kurio, tikriausiai, net nesuabejodama šautų. Kaip sako liudininkai, ji buvo pasiryžusi „ištaškyti smegenis“ tiems, kas jai nepaklus. Psichologų aptarta Patty Hearst laikysena vaizdo kamerose nė nepriminė išsigandusios pagrobtos merginos, ji stovėjo tvirtai ir savimi pasitikinčiai, atrodė, jog veikia sava valia. Vėliau, po nusikaltimo jie pabėgo į kitą valstiją ir ten tęsė savo veiklą. Los Andžele SLA nariai nuvyko į parduotuvę ir nusprendė ją apiplėšti. Patty Hearst liko viena automobilyje kartu su mašinos rakteliais. Pasak specialistų, tai buvo viena iš daugelio progų pabėgti iš teroristinės grupuotės, tačiau ji to nepadarė. Priešingai, išbėgusius organizacijos narius ji pridengė ištraukdama 2 ginklus ir paleisdama ugnį kol nariai galės saugiai atsitraukti.
SLA organizacija, taip tęsdama savo veiklą kartu su Patty Hearst, pritraukė daugybę naujų narių. Galiausiai, migruojant per valstijas, Patty buvo sulaikyta ir jai pareikšti kaltinimai už banko apiplėšimą bei kitus nusikaltimus. Priimant galutinį sprendimą, teismo procesai užtruko ilgiau nei buvo tikėtasi. Vieni sakė, jog Patty Hearst buvo išplautos smegenys ir tai ji darė norėdama apsaugoti save, savo gyvybę, jautė pastovų fizinį, psichologinį bei seksualinį smurtą, o visa tai, ką mato dabar, yra smurto pasekmė. Kita pusė grindė įrodymais, jog mergina turėjo daug būdų pabėgti, tačiau to nepadarė, o ją pačią pavadinimo maištininke. Jai buvo skirta 7 metai kalėjimo, daug mažiau nei kitiems SLA organizacijos nariams. Praleidusi ten daugiau nei metus, Patty Hearst sulaukė tuometinio Jimmy Carter – JAV prezidento – bausmės sušvelninimo.
Patty Hearst liudijimai
Smurtautojai, norėdami pilnai kontroliuoti auką, ne tik kišasi į aukų asmeninį gyvenimą, apribodami susisiekimą su visuomene, tačiau ir paverčia ją marionete – pasiekia visišką asmens kontrolę. Smurtautojas tampa baimės, pažeminimo bei paguodos šaltiniu. Patty Hearst liudijo, jog sutikus su pagrobėjais (bet kokioje situacijoje), leisdavo jai valgyti kartu su jais, tokiu būdu išleisdami Patty iš spintos vis dažniau, o einant miegoti jai būdavo nuinamas raištis nuo akių. Taip mergina į smurtautojus žiūrėdavo kaip į paguodos šaltiį, kurie gali suteikti jai prieglobstį, esą yra gelbėtojai tokioje žiaurioje situacijoje. Kaip sako pati Patty: „Ir tai buvo palaima“. Siekdami visiško dominavimo, pagrobėjai stengiasi izoliuoti auką nuo aplink esančios informacijos, emocinės pagalbos, stengiasi atimti paskutinę viltį – simbolį, siejantį auką su praeitimi.
Izoliuota Patty Hearst tapo vis labiau priklausoma nuo savo pagrobėjų – jie buvo vieninteliai, kurie suteikdavo jai informaciją, palaikė ją emociškai gyvą. Praleidusi 2 mėnesius kartu su SLA nariais, su užrištomis akimis, atskirta nuo visuomenės, Patty Hearst ėmė mąstyti taip, kaip mąstė pagrobėjai – nuolatinis klausymasis apie jų ideologijas, politiką, ekonomiką, socialinį gyvenimą kardinaliai pakeitė auką. Išleista iš spintos ji manė, jog juos mėgdžioja, tačiau suprato, jog ilgą laiką bandydama nuslopinti viltį, netikėjimą tuometine padėtimi, savo gyvenimą sutapatino su jų realybe. Tokia izoliacija bei pasikeitusi asmenybė priverčia auką kitaip žiūrėti į save, pakeisti identitetą, todėl Patty Hearst buvo duotas revoliucionierės „Tania“ slapyvardis, kuriuo ji save ir pristatydavo.
Aukos dažnai svyruoja tarp pasipriešinimo ir stagnacijos, o paskutinis taškas būna tada, kai prarandamas noras gyventi. Noras nutraukti gyvybę reiškia, jog auka nustoja kovoti, ji tampa lyg iškamša, praradusi viltį, todėl nustoja stengtis išlikti. Patty Hearst prisimena tokį lūžį, kai buvo įkalinta: „mano kūnas buvo išsekęs, jėgos išsunktos: nebūčiau įstengusi atsistoti, net jei mane būtų paleidę eiti į laisvę./…/ Staiga mano sąmonė žybtelėjo, reaguodama į tai, kas vyksta./…/Šioje spintoje virė nebyli kova, ir mano protas laimėjo. Sąmoningai, aiškiai aš nusprendžiau nenumirti, nemirti savo noru.“. Tuo momentu Patty nusprendė pasirinkti gyvenimą vietoj to, jog toliau egzistuotų.
Daugelis iš mūsų net nesuvokiame, ką tenka patirti nelaisvėje gyvenančiam žmogui, todėl visuomenė yra linkusi vertinti situaciją daug kritiškiau. Dažnai galvojama, kad tokioje pat situacijoje mums užtektų daugiau drąsos imti veiksmų, kovoti dėl savęs, tačiau yra priešingai. Sužlugdyta asmenybė, jaučianti beviltiškumą, priklausymą nuo kito, pasyvumą nesugeba savęs apginti, o visuomenė į tokį žmogų žiūri su panieka. Tiesa tokia, kad mes neturime supratimo apie aukos psichologinius pokyčius patyrus traumą. Įstrigimas praeityje, depresija, baimė, somatiniai sutrikimai, pyktis – visa tai tik keletas pavyzdžių, ką tenka patirti aukoms, tad įvertinti Patty Hearst pasirinkimus po pagrobimo labai sunku – kiekvienas savo šeimos, vertybių ar santykių paminimas sukelia didelę asmens transformaciją.
Šaltinis:
Herman J. Trauma and Recovery: The Aftermath of Violence–from Domestic Abuse to Political Terror. 1997.
