Demonolatrija

Demonolatrija – ko gero nemaža dalis skaitančiųjų šį straipsnį esate kažkur girdėję šį žodį, bet ar kada iš tiesų susimąstėte, ką jis iš tiesų reiškia? Šiandien atsakysime į šį jūsų klausimą.

Nors ši praktika dažnai painiojama su demonologija ar satanizmu, net ir turėdamos šį tą bendro visos trys praktikos išties skirtingos. Nors visos trys koncentruojasi ties darbu su būtybėmis vadinamos demonais ar daemonais, tačiau tik vienintelės demonolatrijos skiriamasis bruožas bendradarbiavimas su būtybėmis partneriavimo sąntykiu bei nuolatinis propoguojamo dalyko studijavimas, kol kitose dviejose idėjinis pagrindas yra garbinimo kultas ir sudievinimas. Išimtis galbūt modernus LaVey satanizmas, kuris koncentruojasi į individualizmo dvasią ir yra laikytinas labiau filosofija pagardinta maginiais ritualais pašiepiančiais krikščioniškąją bažnyčią. Taigi, kas iš tiesų tai yra? Atsakymas gan paprastas, tai darbas su demonais pasitelkiant jų elemetų (oras, vanduo, ugnis ir žemė) galią bei asmeninius jų ženklus – sigilus, pastariesiems iškviesti į pagalbą įgyvendinant savo valią maginių ritualų pagalba. Jau žinome, kad demonolatras gauna naudą iš darbo su demonu, tačiau kokią naudą pastarasis gauna mainais? Galbūt manote jog pradėdami užsiimti šia praktika pasmerkiate savo sielą amžinoms pragaro kančioms? Galite būti ramūs, jūsų sielos jiems nereikia, ritualą atliekant su juntama pagarba ir tinkama intencija perduodama sveika, pozityvi energija, tai tas pats kas maistas žmonėms. Didžioji dalis negatyvių įsitikinimų gyvi dėka monoteistinių religijų skleistos negatyvios informacijos. Ne mažiau piktybiškam demonų vaizdavimui svarbi viduramžius menanti grožinė literatūra, kaip Dantės „Dieviškoji komedija“ ar slavų pasaką Pan twardowski vėliau virtusi Gėtės „Faustu“.

Kur yra demonolatrijos ištakos?

3000 metų prieš mūsų erą datuojamas raštų rinkinys priskiriamas Totui gali būti laikomas moderniosios demonolatrijos ištakomis. Šiai kairės rankos praktikos atsiradimui turėjo ir senosios egiptiečių, romėnų, graikų ir žydų religinės praktikos. Apie 2500 metų prieš mūsų erą Semitai ir Kananitai garbino Baalą – reiškiantį šeimininką, dar žinomą kaip Belzebubas. Su Kristaus ir tuo pačiu krikščionybės gimimu daemonai, ar kitaip senieji dievai imti laikyti velniais, o senųjų religijų išpažinėjai – velnio įrankiais.

Apie 100-400metus Mažajame ir didžiajame Saliamono raktuose aptinkamos darbo su demonais instrukcijos, jų sąrašai ir hierarchijos, bei sigilai būtini jų iškvietimui ir valdymui. Manoma jog XII amžiuje Riterių Tamplierių ordine buvo garbintas Baphometas, bei paslapčia praktikavo demonolatriją. 1312 Tomas Buchanas parašo „Juodąją knygą“ kurioje figūruoja devynios demoniškos būtybės. 1487 išleidžiama Malleus Maleficarum (Raganų kūjis) kaip vadovas kovai su nekrikščioniškomis praktikomis, Europoje siautėja raganų medžioklė. 1963 Richardas Dukantė sukuria pirmąjį modernų demonų hierarchijos sąrašą, prasideda demononolatrų sektų steigimasis pasaulio mastu.

Demonai kas jie tokie?

Galima rasti tris pagrindinius demonų kaip būtybių egzistuojančių šalia mūsų apibrėžimus : 1 natūrali gamtoje egzistuojanti energija kuriai priskirti atitinkami vardai bei sritys, kuriose jie pasireiškia. 2 Kaip senųjų tikėjimų dievai, egzistavę dar prieš monoteisinių religijų iškilimą, valdantys atitinkamas gyvenimo ir pasaulio sritis, nors klaidingai manoma, kad kaip dievybės siekia būti garbinami. 3 Kaip antagonistai didžiosiose monoteistinėse religijose, priešprieša „tikriesiems ir vieninteliams dievams“.

Ar demonolatrai aukoja aukas demonams?

Atsakymas nevienareikšmis, taip aukos gali būti aukojamos, bet tai tikrai nėra gyvūnai ar žmonės nuduriami ritualiniu peiliu viduryje pentagramos, kaip dažnam tekę matyti kino filmuose.

Ar demonolatrija yra magijos rūšis, religija ar filosofijos šaka?

Priešingai nei modernus LaVey satanizmas, demonolatrija nėra filosofija, greičiau magijos ir individualios religijos mišinys, paliekantis plačias galimybes kiekvienam praktikuojančiajam susidaryti savo panteoną ir atsirinkti tenkinančius ritualus.

Kas yra sigilai?

Tai simboliai naudojami specifiniams maginio ritualo tikslams, demonolatrijoje jie reprezentuoja pačius Demonus. Jų pagalba su būtybe užmezgamas ryšys ir ji iškviečiama, taip pat tokiu būdu parodoma pagarba. Vienas svarbus aspektas, jog demonolatrijoje sugilas yra sudeginamas ritualo metu, priešingai nei kitose praktikose tai nereiškia nepagarbos, išsivalymo ar atsiskyrimo. Manoma jog per liepsnas šauksmas pasiekia reikiamą demoną, taip pat ugnies pagalba demonui perduodama kviečiančiojo energija.

Terminai susiję su demonolatrija

Demonas/daemonas – dvasia ar dievybė senuosiuose tikėjimuose, velnias krikščioniškoje kultūroje. Demonokratija – demonų hierarchinis tarpusavio santykis. Demonografija – demonų istorija ir aprašymai. Demonolatrija – darbas su demoniškos kilmės būtybėmis, maginių ritualų praktika, su arba siekiant šių būtybių pagalbos.