Aliaska tai kvapą gniaužiančio grožio vieta. Jos ledu apkaustyti krantai, sniegu pasidengę kalnai ir gamta traukia akį. Ten nukeliauti nori ne vienas. Bet Aliaska nėra tokia maloni vieta… Jos atšiauriūs gamtos plotai net įgavo savo pavadinimą – Aliaskos trikampis. Ar žinojote apie jį?
Visiems yra gerai žinomas Bermudų trikampis. Jo tematika yra sukurta begalė straipsnių, knygų ir filmų. Tad išgirdus ką nors apie jį – nejučia pradedi nuobodžiauti, juk tai išsunkta tema. Bet prakalbus apie Aliaską pasidaro smalsu. Aliaskoje dingsta begalė žmonių. Aliaskos trikampis (Alaskan Triangle) driekiasi nuo Utkiagviko (angl. Utqiagvki) miesto (seniau vadinto Barrow) šiaurės pakrantės iki Ankoridžo (angl. Anchorage) ir Džuno (angl. Juneau) esančio pietinėje pakrantėje. Tarp šių miestų driekiasi neištirti laukinės gamtos plotai. Jos atšiaurūs sniegynai, tankūs miškai bei tundra sudaro tikrai nepalankias bei pavojingas sąlygas užklystantiems žmonėms. Ten nukeliavę žmonės dingsta, šimtai paieškos operacijų baigiasi nesėkme. Kūnai nerandami.
Būtent dingimai be žinios yra tipiniai šiam regionui. Ir bylos nėra retos. Nuo 1988 metų, daugiau nei 16,000 žmonių dingo Aliaskos trikampyje. Bet vertinant pranešimų skaičių jis gali būti žymiai didesnis. Grubiai tariant keturi žmonės iš tūkstančio yra dingę. Aliaskos trikampis kartais per metus sugeba nusinešti daugiau gyvybių negu Bermudų trikampis per visą savo gyvavimo istoriją.
Kai dingsta politikai ir kariniai orlaiviai
Daugiausiai dėmesio sulaukęs ir labiausiai išpopuliarinęs Aliaskos trikampį dingimas nutiko 1972 metais, kai dingo politiko Hale Boggs lėktuvas. Dingęs kažkur tarp Ankoridžo ir Džuno. Tai sukėlė vieną iš tuo metu didžiausių šalies paieškos operaciją. Joje dalyvavo 40 karinių lėktuvų, 50 civilinių lėktuvų, per 39 dienas buvo išieškota apie 325.000 kvadratinių metrų. Viskas nuo helikopterių ir žemės tarnybų iki šnipinėjimui skirto naujausio lėktuvo bei aiškerėgės buvo pasitelkta šiai paieškai. Tačiau nebuvo rasta nei menkiausio dingusio lėktuvo pėdsako, nei nuolaužos ar žmogaus, nieko…
Po šio įvykio praėjus keliems mėnesiams Aliaskoje išėjo įstatymas: reikalavimas visiems mažiems lėktuvams turėti avarinį lokacijos transmiterį.
Šis dingimas išpopuliarino Aliaskos trikampio blogą vardą. Tačiau tai buvo ne pirmas ir tikrai ne paskutinis dingimas.
Kitas gerai žinomas atvejis kai dar 1950 metais dingo karinis lėktuvas Douglas C-54 Skymaster. Šis skraidino įgulą ir keleivius, iš viso 44 žmonės dingo be žinios. Tuo metu vyko karinė paieška, kuri, deja taip pat, nedavė jokių rezultatų. Incidentas vadinamas didžiausiu karinio personalo dingimu. Be šių atvejų yra nemažai dingusių paprastų lėktuvėlių, kurių paieškos nėra ir niekada nebus tokios didelės, tačiau net ir būdamos didelės abejotina ar atneštų kokios nors naudos.
Taigi kodėl taip tarsi skradžiai į žemę pradingsta žmonės ir lėktuvai? Lengviausias paaiškinimas – žmonės tiesiog dingsta sniege ar lydimi kitų laukinės gamtos išdaigų, nes tokia jau ta Aliaska. Bet kai skaičiai tokie dideli – nejučia pradedi nagrinėti ir kitokias teorijas. Kyla abejonių, kad kiekvienas lėktuvas sudužęs ir dingęs Aliaskoje buvo palaidotas po sniego lavinomis. Tuo labiau dingę alpinistai, turistai ir Aliaskos gyventojai. Būtent čia mokslo pagrįstos teorijos nublanksta ir riba tarp mokslo ir fantastikos dingsta.
Tlinkitų tautos demonas
Žmonės gyvenantys nuo seno šiuose kraštuose – Indėnų Tlinkitų (The Tlingit) tauta žino karta iš kartos, kad pasitikėti laukinės Aliaskos platybėmis negalima. Ypač kai jose slepiasi demonai. Indėnai tiki, kad Aliaskos trikampyje gyvena mitinė būtybė „Kushtaka” grubiai išvertus – „Sausumos ūdros žmogus”, kurį galima palaikyti kitokia Didžiapėdžio versija. Indėnų legendos mini, kad šis demonas keičia pavidalą ir pasiverčia mažu vaiku ar kitokia žmogaus dėmesį atkreipiančia forma.
Šis demonas apgaudavo Tlinkitų tautos jūreivius plaukti link upės imituodami naujagimio verksmą ar moters šauksmą ir taip priviliodami juos nužudydavo. Šie demonai taip pat viliodavo ir smalsius vaikus eiti link upės, kur šie pasitikdavo savo galą. Kushtaka suplėšydavo savo aukas į skutus arba paversdavo į vieną iš jų.
Ten kur dingsta žmonės, ten atsiranda ateiviai, ar atvirkščiai?
Aliaskoje yra nemažas skaičius teigiančių, kad jie užfiksavo nso arba juos ar jų artimuosius buvo pagrobę ateiviai. Bet vienas žymiausių nso istorijų nutiko 1986 metais. Japonijos oro linijų 1628 skrydžiui virš Aliaskos trikampio į Ankoridžą. Šio skrydžio metu skridę asmenys – Kapitonas Kenju Terauchi (turintis 29 metų patirtį), tiek jo įgula antrasis pilotas Takanori Tamefuji ir skrydžio inžinierius Yoshio Tsukuba susidūrė su neatpažintais skraidančiais objektais. Lėktuvas sutiko iš viso tris nso. Pirmieji du objektai kaip apibūdina kapitonas skrido nepaisydami gravitacijos dėsnių
Padidino greitį tada sustojo ir pradėjo skristi tokiu pačiu greičiu kaip ir lėktuvas, paskui staigiai vėl pakeitė kursą. Kapitonas pamatęs keistus objektus minėjo, kad nuo jo sklindanti šviesa buvo tokia ryški, kad net galėjai jausti jos skleidžiamą šilumą. Paskutinis objektas buvo gigantiškas. Kapitono nuomone dvigubai didesnis už Lėktuvnešį. Šis manoma priime du mažuosius ateivių laivus ir dingo. Nei vienas nso nebuvo užregistruoti kontrolės bokšto radarų. O kapitonas buvo greitai atstatydintas iš piloto pareigų..
Gamta praryjanti žmones
Vis dėlto didžiuliai Aliaskos plotai niekada nepaliesti žmogaus rankos yra laukinės ir pavojingos gamtos kampelis. Šie plotai siekia daugiau nei 2 milijonus hektarų. Aliaskoje yra daugiau nei šimtas aktyvių ugnikalnių. Pačiai Aliaskai priklauso didžioji dalis (net 98 proc.) JAV rudųjų lokių populiacijos.
Labiausiai tikėtina, kad apgaulingai gražūs Aliaskos ledynai tiesiog „praryja” daugybe pradingusių žmonių ir lėktuvų. Iš pirmo žvilgsnio lygus ledas iš tiesų yra korėtas ir šie tarpai gali būti didesni negu namas ar biuro pastatas. Tad yra didelė tikimybė, kad žmonės kurie neva pradingsta lygioje vietoje iš tiesų yra palaidoti gamtos…
