Kelionė Dievo Link… [I dalis]

Gimiau Lietuvoje, Kėdainiuose. Mano mama buvo tikinti į Dievą, bet tais laikais pagrindinis tikėjimas buvo katalikų. Tai kaip ir buvome katalikai, o gal tik prijaučiantys katalikams. Tiesiog visi daugumoj buvo katalikai. Tačiau kiek pamenu save mažą, aš netikėjau Dievu. Ir tikrai netikėjau visiškai. Kol vienas draugas nepasiūlė nueiti į tikybos pamokas. Nenorėjau, bet tie kurie lanko tikybos pamokas, gali sekmadieniais pas kunigą žiūrėti videkų. Susigundžiau, nes tokia pramoga buvo retenybė. Ten buvo filmai su Švarcnegeriu ir Van Damu. Na aišku ir pirmą kartą pamačiau filmą su Jėzumi. Tas filmas apvertė mano gyvenimą iš netikinčio į tikintį. Bet aišku įtikėti tai įtikėjau, bet nieko nežinojau apie Dievą. Lankiau iš pradžių kažkiek katalikų bažnyčią.

Bet be augant formavosi kitokios vertybės, nes Dievo kaip ir sakiau nepažinojau. Buvo chebra, sportavom ir pas panas vaikščiojom. Diskotekos, muštynės, autoriteto auginimas ir t.t. Tai buvo kaip ir norma. Paskui pradėjo veržtis iš kalėjimų, kalėjimo įstatymai. Prasidėjo sunkus etapas. Ypač man buvo sunkus metas, nes aš nekenčiau neteisybės. Deja, nieko negalėjai pakeisti, nes tai buvo norma. Negalėjai parodyti jokio silpnumo. Nors viduje jaučiausi silpnas. Keletas mano pažįstamų kol buvo autoritete, kaip ir buvo viskas gerai, kaip ir ereliai buvo, bet nežinau kas būtent nutiko, bet jie kažkaip prarado autoritetus, gal apsimelavo, gal prisiskolino pinigų ir nebegalėjo gražinti ir matomai gavo dideli spaudimą. Nes gatvės ir kalėjimo įstatymai jie negailestingi, ten nėra jokios užuojautos. Žodžiu jie nusižudė.

Tam, kad pritaptum, turėjai baliavoti, gerti. Gaila, bet apsisukus galvai ir pats nesąmonių padarydavau. Aišku chebra plekšnodavo per petį- savas vyras. Bet viduje mano sąžinė mane tiesiog ėdė už tokį savo poelgį. Tačiau ir tai patapo beveik norma. Nes neturėjau kitokio gyvenimo, tokia aplinka mane supo. Dievui vietos kaip ir nebeliko, kažkur tik giliai, giliai širdy. Tačiau vis tiek neteisybės matymas po saule, mane labai liūdino. Vis savęs klausdavau. Kodėl pasaulis toks? Kodėl tiek neteisybės?

“Dievui vietos kaip ir nebeliko, kažkur tik giliai, giliai širdy.”

Pamenu vieną kartą buvau su draugais pas panas į namus nuėjęs. Ir tuo metu pas vienos merginos mamą (jos mama irgi buvo namie)atėjo draugė, kuri buvo būrėja. Pasisiūlė išburti. Sakė išgėrus kavą apversti puoduką ant lėkštučių, na ir kvietė po vieną. Mano dvejiems draugams, sakė, kad nieko nemato, o man ėmė pasakoti apie mane iš to mano puodelio kavos tirščių. Nupasakojo mano charakterį, kas mane kankina ir pan. Žodžiu tikrai gerai matė. Labai jai patiko mano charakteris ir sakė, kad aš esu auksinis berniukas (nes tada dar buvau pakankamai jaunas – 17 ar 18 metų). Kalbėjo, kad mato mane labai stiprų ateityje ir savimi pasitikintį. Ir, kad mato keliones į užsienį, dėl pinigų. Ir kad mes su ja būtinai dar susitiksime. Na faktiškai beveik viskas ir išsipildė, tik va trūksta vis to stiprumo ir pasitikėjimo ir su ja kol kas dar nesusitikau. Žodžiu išaušo ta diena, kai pakėliau sparnus į užsienį. Išvažiavau su draugais į Ispaniją dirbti. Tačiau kelionė buvo nesėkminga. Grįžom namo. Vėliau vėl draugas siūlė grįžti į Ispaniją. Ne, ačiū. Bet jisai buvo atkaklus ir įkalbinėjo, nes jam reikėjo rasti kas turi automobilį, o aš turėjau. Žodžiu jis užtikrino, kad šį kartą tikrai yra darbas, nes vieni pažįstami palieka darbo vietas ir mus ten priims į šiltnamius prie pomidorų.

Na sutikau, nes ir skolų turėjau. Na darbas buvo pas ispanus, jie ir namą mums surado nuomai. Žodžiu, viskas ėmė klostytis gerai. Tačiau gal po pusmečio ėmė blogėti mano santykiai su tuo draugu ir jo mergina, nes mes tame name gyvenome visi kartu. Aišku aš vienas, o jie dviese. Supratau, kad reikės ieškotis būsto atskirai. Tai vienas iš jų pasiūlė man pas jo tokį pažįstamą išsinuomoti kambarį. Žinoma aš sutikau. Tačiau ten buvo jaunimas iš Kuršėnų, na o jie ten irgi tų kalėjimo zakonų prisigaudę buvo pakankamai. Žodžiu vėl buvau savas, nors toks gyvenimo būdas mane pykino. Tai alino mane ir mano nervinę sistemą. O ir alkoholis savo darė, nes baliai buvo čiut ne kiekvieną savaitgalį. Net dažną pirmadienį į darbą neišeidavau, nes nespėdavau tiesiog atsigauti nuo išgerto alkoholio kiekio. Žodžiu toks gyvenimo būdas tik dar labiau tolino mane nuo Dievo ir dar labiau artino prie džiunglių įstatymų. Tačiau vieną dieną į tą šiltnamį buvo priimta nauja mergina, irgi iš Lietuvos. Tai va, mes susidraugavome ir panorome gyventi kartu. Radau per pažįstamus ispanus kur išsinuomoti namą, kitame ramiame miestelyje. Taip ištrūkau nuo tų kuršėniškių, baigėsi baliai ir pan. Du metus galima sakyti visai nebaliavojau. Tačiau per tuos du metus mano santykiai su ta mergina blogėjo ir blogėjo. O ir darbą pakeičiau gavęs Ispanijos popierius leidžiančius legaliai dirbti. Ištrūkau iš tų šiltnamių ir įsidarbinau, pagal savo specialybę suvirintuoju. Na ,o ten – naujos pažintys ir vėl lietuvaičiai ir vėl išgėrinėjimai po darbo baruose. Kas įdomiausiai, tais laikais Ispanijoj galėjai sau drąsiai girtas važinėtis su mašina, nei teisių neatiminėjo, nei baudų jokių nebuvo. Tiesiog raktus mašinos atimdavo, o veliau išsiblaivius gražindavo. Tad sėkmingai po darbo bare sėdėdavome ir apsvaigę drąsiai važiuodavome namo. Tad santykiai su mergina ėmė dar labiau blogėti. Nebegalėjau daugiau būti su savo mergina(kuri jau tuo metu buvo žmona), nes labai pykomės, bet ir nebegalėjau būti be jos, nes tikrai mylėjau. O ji plius ir šantažavo dar mane, sakydama jeigu paliksiu, nusižudys. Jaučiausi kaip ta musė įkritus į barščius. Išėjęs vėlai vakare į lauką rūkiau ir šaukiau savo širdyje- kur dingo tas „auksinis berniukas“ apie kurį būrėja minėjo? Kur jisai!!!? Jo nebuvo nei kvapo. Taip pat pykau be galo ant Dievo. Kad, kodėl man visa tai? Mano svajonės? Kuo aš tapau? Kodėl papuolu vis į tokia aplinką? Nebežinojau, ką toliau daryti? Tad nusprendžiau, nors ir mylėjau ją, bet bėgti nuo jos. Žinojau, kad taip paprastai palikti jos negaliu, nes sudaužysiu jos širdį, ir ji dar tikrai nusižudys, nenorėjau to ant savo širdies. Tad nusprendžiau padaryti taip, kad ji pati panorėtų mane palikti- dar labiau ėmiau vakaroti su draugais. Ir gal po metų išgirdau, kad ji nebenori daugiau gyventi su manim. Tai buvo man laimėjimas tuo metu, pasijutau laisvas nuo spąstų. Bet nežinojau dar tada, kad toks dažnas mano išgėrinėjimas, pagimdė priklausomybę alkoholiui manyje, kuris augo ir stiprėjo. Ir po kurio laiko grįžau į Lietuvą į pusbrolio vestuves, nes pakvietė į vyriausius pabrolius, ir pamergė kuri turėjo būti su manim buvo labai graži. Aš jaučiausi prieš ja kaip bjaurusis ančiukas.

“Supratau, kad žlungu visiškai ir nėra kas man galėtų padėti.”

Bet vestuvių eigoje iš savo pusseserės vyro sužinojau, kad aš patinku savo pamergei. Taip užsimezgė tarp mūsų romanas. Galutinai ir dokumentaliai išsiskyriau su savo buvusia žmona ir ėmiau gyventi su nauja drauge. Bet ir vėl viskas ėmė griūti. Nes jos pavydas buvo be galo didelis. Na, o ir aš, kaip ir minėjau, turėjau jau priklausomybę nuo alkoholio, tad nepraleisdavau jokios progos prisigerti. Nes gal dėl to, kad nebijojau jos prarasti, nes taipogi norėjau ją jau palikti. Ir gal 10 kartų bandžiau tai padaryti. Bet ji vis verkė ir prašydavo grįžti. Vis sugrįždavau, buvau tikrai per silpnas atsilaikyti jos grožiui. Tačiau per Kalėdas mes susipykom ir aš sėdau girtas į mašiną ir išvažiavau. Ir papuoliau ant policijos. Praradau teises 2 metam ir gavau 2000 litų baudos. Ir po Kalėdų mano mergina pareiškė man, kad ji Žodžiu vėl buvau savas, nors toks gyvenimo būdas mane pykino. Tai alino mane ir mano nervinę sistemą. O ir alkoholis savo darė, nes baliai buvo čiut ne kiekvieną savaitgalį. Net dažną pirmadienį į darbą neišeidavau, nes nespėdavau tiesiog atsigauti nuo išgerto alkoholio kiekio. Žodžiu toks gyvenimo būdas tik dar labiau tolino mane nuo Dievo ir dar labiau artino prie džiunglių įstatymų. Tačiau vieną dieną į tą šiltnamį buvo priimta nauja mergina, irgi iš Lietuvos. Tai va, mes susidraugavome ir panorome gyventi kartu. Radau per pažįstamus ispanus kur išsinuomoti namą, kitame ramiame miestelyje. Taip ištrūkau nuo tų kuršėniškių, baigėsi baliai ir pan. Du metus galima sakyti visai nebaliavojau. Tačiau per tuos du metus mano santykiai su ta mergina blogėjo ir blogėjo. O ir darbą pakeičiau gavęs Ispanijos popierius leidžiančius legaliai dirbti. Ištrūkau iš tų šiltnamių ir įsidarbinau, pagal savo specialybę suvirintuoju.

Na ,o ten – naujos pažintys ir vėl lietuvaičiai ir vėl išgėrinėjimai po darbo baruose. Kas įdomiausiai, tais laikais Ispanijoj galėjai sau drąsiai girtas važinėtis su mašina, nei teisių neatiminėjo, nei baudų jokių nebuvo. Tiesiog raktus mašinos atimdavo, o veliau išsiblaivius gražindavo. Tad sėkmingai po darbo bare sėdėdavome ir apsvaigę drąsiai važiuodavome namo. Tad santykiai su mergina ėmė dar labiau blogėti. Nebegalėjau daugiau būti su savo mergina(kuri jau tuo metu buvo žmona), nes labai pykomės, bet ir nebegalėjau būti be jos, nes tikrai mylėjau. O ji plius ir šantažavo dar mane, sakydama jeigu paliksiu, nusižudys. Jaučiausi kaip ta musė įkritus į barščius. Išėjęs vėlai vakare į lauką rūkiau ir šaukiau savo širdyje- kur dingo tas „auksinis berniukas“ apie kurį būrėja minėjo? Kur jisai!!!? Jo nebuvo nei kvapo. Taip pat pykau be galo ant Dievo. Kad, kodėl man visa tai? Mano svajonės? Kuo aš tapau? Kodėl papuolu vis į tokia aplinką? Nebežinojau, ką toliau daryti? Tad nusprendžiau, nors ir mylėjau ją, bet bėgti nuo jos. Žinojau, kad taip paprastai palikti jos negaliu, nes sudaužysiu jos širdį, ir ji dar tikrai nusižudys, nenorėjau to ant savo širdies. Tad nusprendžiau padaryti taip, kad ji pati panorėtų mane palikti- dar labiau ėmiau vakaroti su draugais. Ir gal po metų išgirdau, kad ji nebenori daugiau gyventi su manim. Tai buvo man laimėjimas tuo metu, pasijutau laisvas nuo spąstų. Bet nežinojau dar tada, kad toks dažnas mano išgėrinėjimas, pagimdė priklausomybę alkoholiui manyje, kuris augo ir stiprėjo. Ir po kurio laiko grįžau į Lietuvą į pusbrolio vestuves, nes pakvietė į vyriausius pabrolius, ir pamergė kuri turėjo būti su manim buvo labai graži. Aš jaučiausi prieš ja kaip bjaurusis ančiukas.

Bet vestuvių eigoje iš savo pusseserės vyro sužinojau, kad aš patinku savo pamergei. Taip užsimezgė tarp mūsų romanas. Galutinai ir dokumentaliai išsiskyriau su savo buvusia žmona ir ėmiau gyventi su nauja drauge. Bet ir vėl viskas ėmė griūti. Nes jos pavydas buvo be galo didelis. Na, o ir aš, kaip ir minėjau, turėjau jau priklausomybę nuo alkoholio, tad nepraleisdavau jokios progos prisigerti. Nes gal dėl to, kad nebijojau jos prarasti, nes taipogi norėjau ją jau palikti. Ir gal 10 kartų bandžiau tai padaryti. Bet ji vis verkė ir prašydavo grįžti. Vis sugrįždavau, buvau tikrai per silpnas atsilaikyti jos grožiui. Tačiau per Kalėdas mes susipykom ir aš sėdau girtas į mašiną ir išvažiavau. Ir papuoliau ant policijos. Praradau teises 2 metam ir gavau 2000 litų baudos. Ir po Kalėdų mano mergina pareiškė man, kad ji mane meta. Aš buvau šoke, sakiau jai, aš juk 10 kartų tau atleidau ir grįžau pas tave, o tu dabar mane meti dėl vieno karto. Kai man dabar taip sunku ir reikia tavo palaikymo? Tai buvo man be galo didžiulis smūgis, nei teisių, nei merginos, per vieną naktį. Man tada atrodė pasaulio pabaiga. Negalėjau miegoti naktimis. Plius dar labiau klimpau į alkoholį. Gerdavau parom ir mirtinom dozėm. Darbe bendradarbiams sakiau, kad kas dar blogiau gali nutikti? Teises praradau, mergina irgi, kas gali būti dar blogiau? Vieną dieną važiavau iš darbo girtas su dviračiu ir žiauriai pargriuvau. Raktikaulis lūžo ir išniro iš peties. Ir keturis mėnesius turėjau gydytis. Supratau, kad žlungu visiškai ir nėra kas man galėtų padėti. Buvau toks prislėgtas, kad nebenorėjau gyventi. Nebemačiau nei tikslo, nei jokios vilties iš to išsikapstyti. Atrodytų, kad galima butu pasakyti, na sustok, susitvarkyk ir pradėk viską iš naujo. Bet tas begalinis skausmas naikino mane kiekvieną dieną. Plius aplinka mane žudė, negalėjau iš jos ištrūkti. Nekenčiau savęs ir tokio neteisingo gyvenimo. Labai gaila buvo tėvų, kad jiems tenka tai matyti. Jaučiausi juos nuvylęs. Oooo, kaip mane tai draskė iš vidaus…

Laukite tęsinio...

Author: Admin

2 thoughts on “Kelionė Dievo Link… [I dalis]

  1. Taip lauksiu tesinio idomu istorija numanau kad sutikote Anonima ir nuejote I Anoniminiu alkoholiku kluba .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.