Miegas kūdikystėje
Kūdikiai miega apie 18 valandų per parą, o pirmuosius 2 mėnesius fiksuoti suaugusiems būdingus miego ciklus yra neįmanoma (REM,NREM). Tik pasiekus 2-3 mėn. fiksuojami visi miego ciklai, o abu ciklai REM ir NREM per miegą pasiskirsto po lygiai, vadinasi, 50 proc. tenka REM ir 50 proc. NREM miegui, ir tik vėliau šis pasiskirstymas kinta. Naujagimio būdravimo ir miego būsenos daro didelę įtaką vėlesniam jo vystymuisi. Atlikus tyrimą buvo išskirta 2 grupės: pirmoji, kurioje motinos vartojo alkoholį besilaukiant (o kaip žinoma alkoholis lengvai praeina placentos barjerą) ir antroji – moterų, kurios besilaukdamos alkoholio nevartojo. Vartojusių alkoholį motinų naujagimiai trumpiau patirdavo aktyvaus REM miego fazes, o tai reiškia lėtesnį kūdikio vystymąsi, sumažėjusį neuroninių jungčių gaminimąsi, naujos informacijos įsisavinimą.
Paskaičiuota, kad jau 5 savaičių naujagimiai praleidžia daugiau laiko miegodami NREM fazėje nei kūdikiai būdami 2 savaičių, o ši miego fazė ypač svarbi mokymuisi, prisitaikymui prie aplinkos, adaptacijai. Tik pradėjus vaikščioti fiksuojama 2-NREM miego trukmės šuolis ir būtent tuo laikotarpiu padidėja miego verpsčių skaičius. Vadinasi, miegas yra gyvybiškai svarbus visame kūdikystės laikotarpio susiformavime ir vėlesniam vystymuisi.
Miegas vaikystėje
Nuo kūdikystės iki vaikystės vaikai miega daugybę kartų per dieną, o tai vadinama polifaziniu miegu. Su metais vaikų miego trukmė trumpėja, o miegas tampa vientisesnis be dažnesnių prabudimų. Pavyzdžiui, 6 mėn. kūdikis miega apie 14 val. per parą ir abejoms fazėms tenka po lygiai. Sulaukę penkerių vaikai miega apie 11 val. per parą, o didžioji dalis sudaro NREM miego (net 70 proc.), likusioji skirta REM miegui (30 proc.). Polifazinis miegas leidžia patikrinti sukauptus duomenis dienos metu, tai gali būti mokykloje įgytos žinios, naujai išmokti dalykai. Daugybe kartų trunkantis miegas yra labai svarbus vaikystės laikotarpiu.
Miegas paauglystėje
Kaip jau aptariau viršuje, su amžiumi kinta ir miego fazių pasiskirstymai. Paauglystės laikotarpiu miegas dar dalijasi į NREM, kuris dabar jau užima 80 proc. ir REM (20 proc.) ir tai tęsiasi iki vidutinio amžiaus. Atlikus tyrimus, kurių metu nuo buvo tikrinami 6-8 metų amžiaus grupės vaikų pokyčiai smegenyse miego metu, pastebėta, jog kinta giliojo miego intensyvumas bręstant smegenims. Mokslininkų iškelta hipotezė, kad giliojo miego (3 stadijos NREM miego fazės) metu lengviau įveikiami paauglystės laikotarpio sunkumai ir žengiamas žingsnis į suaugusiųjų pasaulį. Kintant NREM miegui ima stiprėti loginis bei kritinis mąstymas, racionalumas. Kuo daugiau paauglys patiria NREM miego, tuo daugiau informacijos jis geba prisiminti kitą dieną. Pasak Feinberg I. gilusis miegas yra smegenų brendimo varomoji jėga.
Paauglystės laikotarpiu daugelis gali skųstis prasta miego kokybe, o tai lemia ir paros cirkadinis ritmas, ir mokykloje anksti vykstančios pamokos. Kaip jau aptariau praeitame skyriuje, paauglių cirkadinis ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų ir miegoti jie nueina daug vėliau, o mokykloje anksti prasidedančios pamokos verčia anksti keltis, ko pasekoje paaugliai susiduria su miego trūkumu. 21 val. paaugliai net negalvos apie miegą, nors jų tėvai tuo metu gali jausti nuovargį. Apie 23 val., kai tėvams bus pasiųstas signalas miegoti, paaugliui prasidės „2 gyvenimas“, jis bus žvalus ir energingas. Miegas jį pasieks tik po kelių valandų, tai reiškia, kad miegoti jis nueis 00 ar po 00, o ryte anksti kelsis į mokyklą.
Miegas senatvėje
Paklausus kiekvieno artimojo, kuris prižiūri vyresnio amžiaus žmones ar su jais gyvena, tikrai pasakys, kad jis skundžiasi prastu miegu. Tačiau jų pasiskundimai dažniausiai taip ir lieka neišgirsti. Taigi, prasidėjus senatvei skiriami trys pagrindiniai pakitimai:
- Mažėja miego trukmė bei kokybė;
- Mažėja miego efektyvumas;
- Visiškai pakinta miegoti skirtos valandos.
Senatviniu laikotarpiu daugiausia nukenčia gilusis NREM miegas, o konkrečiai jo trukmė. Žengiant į ketvirtą dešimtį kardinaliai pasikeičia miegas. Pradedant nuo cirkadinio ritmo, tai senjorų laikas pasistumia atgal lyginant su paauglių: gultis ir keltis jie pradeda vis anksčiau. Vyresnio amžiaus žmonėms greičiau išsiskiria melatoninas, kuris skatina norą miegoti, todėl jei vakare senjoras nori praleisti laiką kine ar su draugais, labai realu, kad ten jis ir užmigs. To pasekmė – sunkumai užmiegant, nes jau prieš vakarą buvo nusnūsta. Kad ilgiau būtų išmiegota, o tiksliau, kad geriau pasiekta NREM fazė, mokslininkai stimuliavo kelis tiriamuosius jų miego metu. Kadangi senjorams sunku pasiekti reikiamą kiekį NREM miego, kaip kad buvo jaunystėje, stimuliacijos pagalba buvo pasiekta tokių rezultatų, jog pagerėjo jų atmintis bei kognityvinės pažintinės funkcijos, sumažėjo rizika susirgti tokiomis ligomis kaip alzheimeris ar demencija ar kitomis neurodegeneracinėmis ligomis.
Tačiau tai nereiškia, jog tokia terapija turėtų būti naudojama. Tam svarbu atlikti daugiau tyrimų, kurie atskleistų daugiau rezultatų. (Pridedu nuorodą besidomintiems apie elektrostimuliaciją vyresnio amžiaus žmonės https://doi.org/10.1016/j.arr.2020.101067 )
Senjorams didžiausias pokytis tampa tai, jog labiausiai nukenčia gilusis miegas, jie praranda net 70 proc. NREM miego! Tyrinėjant senolių smegenis buvo pastebėta, kad staiga ima nykti vidurinė ir priekinė smegenų dalis, o kuo mažesnis jos kiekis tuo mažiau NREM miego gauna senjorai. Taigi senstant žmogui sparčiai ima nykti šios sritys. Būtent dėl miego stokos, dažnų prabudimų, sutrikusio miego produktyvumo vystosi tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, depresija, alzheimeris ar demencija. Apie tai aptarsiu plačiau kitoje dalyje.
Šaltiniai:
- Wielek T, Del Giudice R, Lang A, Wislowska M, Ott P, Schabus M. On the development of sleep states in the first weeks of life. PLoS One. 2019 Oct 29;14(10):e0224521. doi: 10.1371/journal.pone.0224521.
- Walker M. Why We Sleep: Unlocking the Power of Sleep and Dreams. Scribner, New York, 2017.
