1. Agnozija – sutrikimas, kai žmogus negali atpažinti objektų, žmonių ir kt. Kitaip sakant toks asmuo žiūri į objektą, tačiau nesuvokia, kas tai. Pavyzdžiui, jei ligoniui parodytum rožę, jis galėtų įvardinti, kad mato stiebą, lapus, lapelius, tačiau negebėtų įvardinti, kad tai yra rožė. Tik tiesiogiai sukontaktavus – palietus ar užduodus – žmogus gali įvardinti tikslų objektą. Nors problemų su regėjimu nėra, tačiau agnozijos metu sutrinka galutinis suvokimas smegenyse.
Agnozija skirstoma į „apperceptive agnosia” ir „associative agnosia”.
Iš apperceptive agnosia dar skirstoma plačiau į kitas rūšis, tokias kaip vaizdinė agnozija. Associative agnosia turi dar daugiau krypčių, pavyzdžiui, žodžių agnozija (puikiai mokėdami savo kalbą negeba atpažinti raidžių ir skaityti), prozopagnozija, apie kurią ir pakalbėsime.
2. Prozopagnozija – sutrikimas, kai asmuo negali atpažinti veidų: savo, žiūrint prieš veidrodį, šeimos narių ar kitų pačių artimiausių žmonių, nors iki tol viskas buvo gerai. Prozopagnoziją gali sukelti galvos traumos, o šis sutrikimas dažniausiai išsivysto, kai yra pažeisti 18-19 Brodmann laukai, kurie randami pakaušio srityje.
Ligoniai mato akis, nosį, lūpas ir kitus derinius, bet negali to priskirti konkrečiam asmeniui, taip pat nesupranta veido mimikų. Šeimos narius atpažįsta pagal balsą. Sergant sunkesne būkle gali neskirti lyties ar amžiaus pagal veidą, neatpažįsta ir iš nuotraukų. Nors prozopagnoziją nustato specialistai, būna ir lengvų formų, kurių negalime įvardinti kaip sutrikimą. Pavyzdžiui, kaip gerai galima būtų apibūdinti žmonių veidus nuėmus jiems plaukus. Vieniems atskirti konkretų asmenį būtų lengviau, kitiems, su minimalia prozopagnozija – sunkiau.
3. Korsakovo sindromas iš pradžių pasireiškia trumpalaikės atminties praradimu, vėliau lydi ir dezorientacija. Pacientas tą pačią minutę pamiršta, apie ką buvo kalbama ar kas buvo pasakyta prieš keletą sekundžių. Pavyzdžiui, jei kalbėsite su tokiu žmogumi, jau po kelių minučių jis pamirš, kas jūs esate ar ką čia veikiate su juo. Dažnai jie būna sutrikę, sunkiai orientuojasi aplinkoje, užduoda labai daug klausimų ir be perstojo pasakoja apie savo praeitį. Jei Korsakovo sindromas pasireiškia sunkesne būkle, ligoniui gali likti didelė atminties spraga, t.y išsitrinti net keli ar keletas paskutiniųjų gyvenimo metų. Galime paimti situaciją: pacientui sulaukus 20 metų išsivysto Korsakovo sindromas, ir, nors būdamas jau 40-mečiu, jam gali atrodyti, kad vis dar yra 20-ies metų. Parodžius jo atvaizdą veidrodyje, toks žmogus pasimes, nes atsimins save taip, kad atrodė būdamas 20. Nors tai gali labai sukrėsti pacientą, tačiau jau po kelių minučių tai bus pamiršta.
4. Propriocepcija. Nors gali atrodyti, jog sutrikimas galėtų būti panašus į agnoziją ar prozopagnoziją, tačiau šis sutrikimas yra susijęs su savo kūno nesuvokimu (panašiai kaip ir agnozija, sutrikęs yra galutinis suvokimas). Propriocepcija mums padeda suvokti mūsų kūną, pusiausvyrą, spaudimą ar padėtį, leidžia mums judėti ir atlikti kasdienius veiksmus daug apie tai negalvojant. Sutrikus šiai funkcijai, sutrinka ir mūsų judėjimas. Sutrikimas gali pasireikšti nuo pusiausvyros nelaikymo iki visiško negalėjimo vaikščioti. Dažnai pusiausvyros sutrikimai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms, todėl svarbu propriocepciją lavinti. Propriocepcijos sutrikimo simptomai įvardijami kaip negebėjimas eiti, pavyzdžiui, tiesia linija, pusiausvyros nelaikymas, nerangumas ir kt. Tokiu atveju, kad suvoktum savo kūną, reikia jį nuolatos stebėti.
5. Tourette sindromas – nervinės energijos, garsų, keiksmų, kompulsijų perteklius. Pacientas gali plūsti įvairiais keiksmažodžiai ir ’nenulaikyti savo liežuvio’, taip pat pasireiškia nevaldomi kūno judesiai, neaiškūs skleidžiami garsai ir pnš. Kaip pavyzdį galime paimti žmogų, kuris dirba kavinėje ar restorane. Eidamas link kliento jis gali pradėti skleisti įvairius garsus, tokius kaip katės miauksėjimas ar šuns lojimas. Prie kliento imti plūsti keiksmažodžiais ar dėdamas lėkštę ją išmesti dėl staiga prasidėjusio nevalingo rankų judėjimo.
6. Spina bifida. Formuojantis nugaros smegenims (spinal cord) gali būti 2 scenarijai: vienas, kai neužsiveria apatinė dalis, stuburo slanksteliai, tai vadinama spina bifida. Liekamieji reiškiniai tokie, jog pacientas nevaikšto ir dažniausiai praranda visas nugaros smegenų atliekamas funkcijas.
Puikus to pavyzdys yra dailininkė – Riva Lehrer, kuri gimė su spina bifida. Menininkė savo kūryba parodo labiausiai fiziškai, seksualiai ar lytinės tapatybės stigmatizuotus žmones.
Antrasis scenarijus – kai neužsiveria priekinė dalis, vadinama exencephaly (eksencefalija). Sutrikimas dažniausiai mirtinas ir kūdikiai neišgyvena nei dienos.
Anencefalija. Kūdikio gimimas be smegenų.
7. Perskirtų smegenų sindromas – kai viena smegenų pusė daro vieną darbą, o kita kitą ir jos kartu nekomunikuoja. Sindromas taisomas tik operacijomis, kai išoperuojama smegenų jungtis. Pasireiškia kiek įdomiai, pavyzdžiui, jūsų viena ranka paima puodelį ir deda prie burnos, tačiau kita daro priešingai – puodelį padeda atgal ant stalo. Dar kitaip sakant, sindromo metu abu smegenų pusrutuliai dirba individualiai. Manoma, jog sindromas turi daug asociacijų su Alien Hand Syndrome, kada viena ranka gali griebtis jūsų kaklo ir staiga pradėti smaugti, tačiau kita sąmoningai tam priešinsis. YouTube platformoje parašius Alien Hand Syndrome arba dar vadinama Dr.Strangelove syndrome galime rasti daug šiurpių pasakojimų.
Literatūra:
Dirvanskienė R. Kaip veikia smegenys., Vilnius, 2020.
Sacks O. Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle., Vilnius, 2014.
