Telema

Religija, žinoma kaip Telema, buvo įkurta 1904-aisiais anglų poeto ir mistiko Alisterio Kraulio (1875-1947), kuris joje yra laikomas pranašu. Žodis telema yra kilęs iš graikų kalbos žodžio θέλημα, reiškiančio valią. Tie, kurie seka Telemos keliu, vadinami telemitais. Telemoje akcentuojamas individualumas ir kiekvieno asmens valios unikalumas, todėl labai sudėtinga bendrais terminais apibūdinti jos pasekėjus. Religijos etiketė tinka ne visuose kontekstuose, kartais juos labiau galima vadinti filosofija ar gyvenimo būdu, o visi kiti praktikos simboliai yra vadinami Magija (Magick).

Šis straipnis yra trumpas įvadas, į kurį įeina Telemos įkūrėjas Alisteris Kraulis, Telemos teologija, Telemiškasis kalendorius bei tam tikri papročiai.

Alisteris Kraulis

Edvardas Aleksandras Kraulis gimė Leamington Spa 1875-aisiais. Kraulis mokėsi „Malvern and Trinity“ Koledže, Kembridže, kur pasikeitė savo vardą į Alisterį. Jis buvo jausmingas ir dramatiškas poetas, su daugybę knygų po savo vardu, įskaitant bendrą darbą su Augustu Rodinu.

Kraulis buvo natūralus polimatas ir pasižymėjo kaip poetas, romanistas, žurnalistas, alpinistas, šachmatininkas, grafikos dizaineris, narkotikų eksperimentuotojas, moterų mylėtojas, jogas, magas, pranašas, žmogaus teisių aktyvistas, filosofas ir menininkas. Tiems, kurių keliai susikirsdavo su Krauliu, jis tapdavo nepamirštamas. Alisteris figūruoja nesuskaičiuojamame kiekyje memuarų ir tapo pagrindu išgalvotiems personažams nuo Somerset Maugham Mago iki piktadario Ian’o Flemingo Karališkajame Kazino. Nors šiais laikais tikriausiai geriausiai žinomas kaip 20-ojo amžiaus reikšmingiausių okultizmo vadovėlių autorius ir kaip pirmasis anglas, įkūręs Telemą, kuri yra pripažinta kaip religija visame pasaulyje.

Kai 1919 metais Kraulis paliko Niujorką ir išvyko į Čefalu Sicilijoje, čia jis savo nuomuotą vilą „papuošė“ erotinėmis sienų freskomis, sekdamas Paul Gauguin pavyzdžiu. Ši vieta tapo jo Telemos abatija – dvasinės vienuolystės eksperimentu, kurį iš dalies įkvėpė Francois Rabelais. Studentai iš viso pasaulio keliavo pas Kraulį ieškoti savo „tikrosios valios“ ir savo gyvenimo tikslo. Kraulio treniruotės apėmė dirbtinai sukurtų ir visuomenės primestų, slopinančių standartų laužymą, jogą, koncentraciją ir savianalizę.

Ši abatija ir jos gyventojai klestėjo iki kol, numirus vienam čia apsistojusiam Oksfordo bakalaurui (dėl išgerto vietinio vandens, kurio Kraulis liepė negerti), britų spauda pradėjo Kraulį negailestingai pulti. Alisteris buvo demonizuotas, jis gavo visiems, tikriausiai, gerai žinomą pravardę „The Wickedest Man in the World“ (vert. Pats blogiausias žmogus pasaulyje). Pati abatija buvo laikoma satanizmo ir juodosios magijos centru: sakoma, jog Kraulis joje su savo pasekėjais atlikinėjo iškrypusius seksualinius ritualus su gyvūnais, buvo laisvai vartojami narkotikai, o viskam pinigų gaudavo iš prostitucijos. Ironiška, bet šios kampanijos prieš Kraulį dėka buvo užtikrinta jo ilgalaikė šlovė, taip pat ir išlikusi neteisinga samprata apie jo gyvenimo darbus. Kraulis mirė Anglijoje, 1947 -aisiais.

Telemos teologija

Pasak Telemiškos teologijos, visa pasireiškianti egzistencija kyla iš sąveikos tarp dviejų kosminių principų: begalinio besiplečiančio ir visa apimančio erdvėlaikio kontinuumo bei atominio individualiai išreikšto gyvenimo ir išminties principo. Šių dviejų principų sąveika sukuria Sąmonės principą, kuris valdo visą egzistenciją. Įstatymo knygoje dieviškieji principai yra personifikuota senovės egiptiečių dievų trejybe: Nuit – beribės erdvės deivė; Hadit – sparnuotoji šviesos gyvatė; Ra-Hoor-Khuit (Horas) – saulėtasis sakalagavis kosmoso viešpats. Telemos teologinė sistema naudoja dievybes iš įvairių kultūrų ir religijų, specifinių kosminių, dieviškų ir archetipinių jėgų personifikacijai. Pasak telemiškos doktrinos, visos žmonijos religijos yra grindžiamos universaliomis tiesomis ir lyginamoji religijotyra yra svarbi disciplina daugeliui telemitų.

Kas liečia individualios sielos koncepciją, Telema seka tradicinio hermetizmo mokymu, kad kiekvienas asmuo turi sielą ar „šviesos kūną“, kuris yra išdėstytas „sluoksniais“ ar „apvalkalais“, kurie supa fizinį kūną. Yra laikomasi to, kad kiekvienas individas turi savo asmeninį „Augoeides“ ar kitaip vadinamą šventą angelą sargą, kurį taip pat galima laikyti tiek aukštesniuoju „Aš“, tiek atskira, sąmoninga ir dieviška būtybe. Pomirtinio gyvenimo koncepcijoje, gyvenimas išlaiko tęstinumą, o mirtis yra neatsiejama visko dalis. Mirtingasis gyvenimas baigiasi, kad mirtingasis gyvenimas galėtų tęstis. Tik „Augoeides“ yra nemirtingas ir nepriklausomas nuo gyvenimo ar mirties.

Panašiai su budistine doktrina, po kūno mirties „šviesos kūnas“ yra laikomas metempsichozės ar reinkarnacijos objektu. Paprastai yra laikoma, kad „šviesos kūno“ išmintis, sąmonė ir dvasinės galios evoliucionuoja per metempsichozės ciklus tiems individams, kurie paskiria savo gyvenimą dvasiniam tobulėjimui, iki tiek, kad po jo likimą po mirties lemia individo Valia.

Telema laikosi ciklinės evoliucijos idėjos, kuri vyksta tiek kultūrinėje sąmonėje, tiek asmeninėje. Laikoma, kad istorija yra padalinta į eilę eonų. Kiekvienas turi savo dominuojančią dieviškumo sampratą, atleidimo ir tobulėjimo „formulę“. Dabartinis eonas vadinamas Horo eonu. Prieš jį buvo Ozirio eonas, o dar prieš tai – Isis. Laikoma, jog neolitiniu Isis eonu dominavo motiniško dieviškumo idėja, o formulė buvo atsidavimas motinai Žemei mainais už jos teikiamą prieglobstį ir aprūpinimą. Klasikiniu/Viduramžiškuoju Osirio eonu dominuojančiu tapo tėviškasis principas, o formulė buvo pasiaukojimas ir paklusimas dievui tėvui. Šiuolaikiniame Horo eone dominuoja vaiko principas – nepriklausomas individas, o jo formulė yra augimas sąmonėje ir meilėje savirealizacijos link.

Pagal Telemišką doktriną, dieviškojo įstatymo išraiška Horo eone yra „Daryk, ką nori“. Šis taip vadinamas „Telemos įstatymas“ neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas mėgautis kiekviena užgaida, o labiau kaip dieviškasis įgaliojimas atrasti savo tikrąją valią ir tikrąjį gyvenimo tikslą bei jį įgyvendinti, paliekant kitus daryti tą patį savo būdais. Būtent šis Telemos įstatymo „priėmimas“ ir apibūdina Telemitą, o tikrosios valios atradimas ir įgyvendinimas yra pagrindinis visų telemitų rūpestis. Šiame procese naudojamų metodų ir praktikų yra daugybė, o jas visas galima sugrupuoti po bendru Magijos (Magick) terminu.

Telema bet kokį veiksmą, kuris nėra nukreiptas į tikrosios valios atradimą ir įgyvendinimą, vadina „juodąja magija“. Tai įeina į kišimąsi į bet kurio kito asmens naudojimąsi savo teise atrasti ir įgyvendinti tikrąją valią. Teleminė doktrina teigia, kad dėl tokių veiksmų susidarę disharmonija ir disbalansas sukuria kompensuojamąjį, išlyginantį atsaką iš visatos, kurį galima būtų laikyti rytietiškos „karmos“ sampratos atitikmeniu. Telema neturi jokios tiesioginės sąsajos su judėjo-krikščioniška velnio ar šėtono samprata. Sumišimo, išsiblaškymo, iliuzijų ir egoistiško nežinojimo pseudo-personifikacija yra vadinama „Choronzon’u“

Telemiškas kalendorius

Telemiškasis kalendorius skaičiuoja metus nuo 1904-ųjų, kuomet buvo gauta Liber AL. Kiekvieni telemiškieji metai prasideda per pavasario lygiadienį šiauriniame pusrutulyje, kuris sutampa su telemiškąja švente vadinama „Dievų lygiadienio puota“, todėl naujųjų telemiškųjų metų diena beveik visuomet vyksta apie kovo 20-ają (laikas šiek tiek skiriasi nuo metų ir nuo vietovės laiko juostos). Taip pat vietoj tiesioginio metų skaičiavimo nuo 1904-ųjų naudojama dviejų pakopų sistema: aukštesniojoje pakopoje skaičiuojami 22 metų periodai nuo 1904 metų, dar vadinami „dokosadomis“. Žemesniojoje nurodomi metai nuo praėjusios dokosados pradžios. Abu skaičiai yra skaičiuojami nuo nulio, o ne nulinės reikšmės užrašomos romėniškais didžiaisiais ir mažaisiais skaitmenimis. Pavyzdžiui, 2020-ieji (po kovo 20 dienos) telemiškai bus užrašomi Vvi, nes nuo 1904 praėjo penki (V) 22-jų metų periodai, ir 6(vi) metai nuo paskutinės dokosados pradžios: 1904+(5×22)+6=2020.

Telemiškos šventės

Oficialūs Telemos šventadieniai yra nurodyti Įstatymo Knygoje (2 dalis, 36-41 posmai). Specifinės datos, priskirtos kiekvienai šventei, yra duodamos Kraulio komentaruose ir apibendrintos žemiau:

Elementų ritualai ir Laikų puotos yra švenčiamos per lygiadienius ir saulėgrįžas.
Pranašo ir jo nuotakos pirmosios nakties puota švenčiama rugpjūčio 12 dieną.
Trijų Įstatymo knygos rašymo dienų puota minima balandžio 8, 9 ir 10 dienomis, kiekviena diena prasideda vidurdienį.
Svarbiausio ritualo puota (Horo iškvietimas) švenčiama kovo 20 dieną.
Dievų lygiadienio puota vyksta pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje paminint Telemos įkūrimą 1904 metais. Tai laikoma ir Telemiškais naujaisiais metais.

Kiekvieno telemito gyvenime yra paminimi trys taškai: gimimas, kuris švenčiamas puotoje vardan Gyvenimo, subrendimas, kuris švenčiamas puotoje vardan Ugnies berniukams arba puotoje vardan Vandens mergaitėms ir, žinoma, asmens mirtis, kuri paminima didžiojoje puotoje vardan Mirties. Taip pat, kai kuriose Telemiškose grupėse yra neoficialiai minimos įvairios sukaktys dideliems įvykiams ir žmonėms Telemos ir O.T.O istorijoje paminėti.

Papročiai

Beveik visi telemitai užsirašinėja savo asmenines praktikas bei progresą į „magiškąjį dienoraštį“. Dauguma telemitų taip pat praktikuoja tam tikrą maldos formą, užrašytą Liber Resh vel Helios darbe keturis kartus per dieną.

Telemitai dažnai prisiima mistinius vardus ar „magiškus devizus“ kaip įsipareigojimo ženklą ir įprastai sveikinasi vieni su kitais žodžiais: Daryk tu tavąją valią, tegul tai ir būna visas pilnas Įstatymas(Do what thou wilt shall be whole of the Law) į kuriuos reikia atsakyti – Meilė yra įstatymas, meilė valdoma valios („Love is the law, love under will). Kartais šios frazės, specifinės numerologijos, reikšmingos Telemai, sutrumpinamos iki skaičiaus 93, kuris simbolizuoja ir Valią, ir Meilę.

Daugelis telemitų atlieka įvairių tipų maginius ritualus, dažnai tam, kad sufokusuotų Valią į tam tikrą rezultatą ar samonės būseną, kuri reikalinga jų darbui. Kai kurie telemitai ritualus visada atlieka vieni, bet daugelis privačiai ar viešai atlieka ritualus grupėse. Ir nors kiekvienas telemitas privalo interpretuoti Liber AL sau, dauguma telemitų mano (pagal Kraulio interpretaciją), kad kiekvienas žmogus turi dieviškąją tikrąją valią, ir jei visi žinotų bei vykdytų savo valią, vyrautų harmonija. Tačiau, kadangi mes visi dar tik einame tikrosios valios ieškojimo keliu, kartais kyla konfliktai, todėl telemitai bei teleminės bendruomenės laikosi harmonijos ir nesikišimo etikos, vengdami to, jog kažkas kitas gali žinoti kito asmens tikrąją valią nei jis pats. Tai skatina abipusės pagarbos ir pasitikėjimo aplinką bei ragina kiekvieną asmenį atrasti savo tikrosios valios kelią, o ne pasikliauti kitų nurodymais.